Vis dar gajus įsitikinimas, kad jaunimui augti, kurti ir atrasti save galima tik didmiesčiuose. Tačiau šį mitą ne žodžiais, o darbais paneigia jauniausias Lietuvos miestas – Visaginas, kuriame jau daugelį metų auga talentai: dainuojantys, šokantys, piešiantys, atliekantys akrobatinius triukus, grojantys ir, svarbiausia, drąsiai svajojantys. Vietiniai gyventojai neretai juokauja – Visaginas nėra provincija, tai scena.
Per tris dešimtmečius Vita Pimpienė išugdė ne vieną talentą, kuris šiandien koncertuoja didžiosiose scenose – nuo filharmonijos iki Operos ir baleto teatro bei užsienio scenų. Vis dėlto ji niekada neskirstė vaikų į „labiau“ ar „mažiau“ gabius. „Skirtumas ne talente, o pasitikėjime. Dabar vaikai labiau moka mylėti save. Mūsų laikais buvome auklėjami dirbti, atiduoti save kitiems. O jie – drąsesni, sąmoningesni. Ir tai gerai.“
Dirbdama su jaunimu ji keičiasi kartu su jais. „Keičiasi mokiniai, keičiuosi ir aš. Mes bręstame kartu“, – pastebi mokytoja. Be to, paneigia vieną iš dažniausiai kartojamų mitų – esą čia visi kalba tik rusiškai. „Pamokos vyksta lietuvių kalba. Pastebiu, kad vis daugiau visaginiečių kalba lietuviškai. Tėvai vaikus leidžia į lietuviškas mokyklas, darželius – tai keičia miesto kalbinį veidą.“
„Visaginas auga, keičiasi, bet jausmas išlieka tas pats. Net grįžusi po atostogų jaučiu tą patį jaukumą, kaip ir prieš trisdešimt metų“, – sako ji.
Visaginas, pasak pašnekovės, – puiki vieta jaunoms šeimoms. Gyventi čia patogu, o vaikams sudaromos plačios galimybės neformaliajam ugdymui: „Užimtumas – nuo ryto iki vakaro. Viskas arti, nėra atstumų. Mano buvę mokiniai dažnai su pavydu prisimena Visaginą, kai išvyksta į didmiesčius: ten visur toli, čia – viskas pasiekiama ranka.“