LŠTA pranešimas „Apie šildymo sąskaitas be politikos”

Neįprastai šaltas šių metų sausis ir po jo gautos didelės šildymo sąskaitos suprantamai sukėlė ažiotažą ir dirgina gyventojus. Nenuostabu, kad tokia jautria tema skuba pasinaudoti ne vien politikai. Nors apie pusė Lietuvos šildosi malkomis, dujomis ar kitais individualiais būdais – apie jų problemas (neveikia šilumos siurbliai, granulės ir malkos ne tik pabrango kelis kartus, bet ir neįmanoma jų įsigyti) viešoje erdvėje beveik nekalbama. Tuo tarpu daugiabučių šildymo sąskaitos susiję tiek su savivaldybių, tiek ir su nacionaline politika, todėl tapo politinių batalijų lauku. Ypač lyginant skirtingų politinių grupių valdomus didmiesčius. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) ne vieną dešimtmetį analizuoja šilumos ūkio statistiką, dalyvauja sprendimų priėmime, tad pabandysime pateikti apžvalgą objektyviai – remdamiesi skaičiais ir argumentais.

Kas daugiausiai nulėmė sausio šildymo sąskaitų dydį?

Turbūt mažai kas abejoja, kad šiemetinis sausis, kurio vidutinė temperatūra buvo beveik -10 ^oC , buvo gerokai šaltesnis negu prieš metus, kai vidutinė temperatūra buvo +2 ^oC. Šiluminės energijos suvartojimas centralizuotai šildomuose pastatuose matuojamas šilumos skaitikliais, kurie užfiksavo 60-80 % didesnį šilumos suvartojimą negu 2025 metų sausį. Tuo tarpu vidutinė šiluminės energijos vieneto kaina (be valstybės mokesčio PVM) sausį, iš esmės panaši – 7,97 ct/kWh (Visagine – 7,11 ct/kWh), kai prieš metus buvo atitinkamai 8,02 ct/kWh (Visagine – 7,31 ct/kWh).

Galutinį sąskaitos dydį dar padidino 12 procentinių punktų valstybės padidintas PVM dydis, panaikinus lengvatinį jo tarifą centralizuotam šildymui. Tai esminiai sausio mėnesio pokyčiai, tačiau konkretaus buto šildymo sąskaitą lemia ir kiti faktoriai: pastato energetinė kokybė ir jo aplinka, pastato priežiūra ir šildymo reguliavimo būdas, buto dydis ir pastato geometrijam kiti veiksniai. Sudėjus visas aplinkybes, sausio mėnesio statistinio (60 m²) buto šildymo sąskaitos tame pačiame mieste (su ta pačia šilumos vieneto kaina) skyrėsi nuo 60 iki 305 EUR – tai yra iki 5-6 kartų. Didžiulė šildymo sąskaitų įvairovė gana stabili ir būdinga iš esmės visiems didesniems Lietuvos miestams, nes daugiabučiai labai nevienodi tiek savo konstrukcija, tiek ir energetinės kokybės požiūriu.      

Kokią įtaką šildymo sąskaitoms daro savivaldybėje nustatyta šilumos vieneto kaina? 

Pigiausia šiluma šių metų sausio mėnesį buvo Utenoje (6,7 ct/kWh su 21 % PVM), o brangiausia Lazdijuose – 15,1 ct/kWh. Šilumos vieneto kaina tiesiogiai daro įtaką šildymo sąskaitai. Su mažomis išimtimis, šilumos kaina didžiausia mažose savivaldybėse ir priešingai – mažiausia didžiuosiuose ar vidutinio dydžio miestuose. Įprastai čia didelis prijungtų prie šilumos tinklų pastatų skaičius, pastatai daugiaaukščiai, yra daug biudžetinių, komercinių ar net pramoninių vartotojų ar panašiai. Tai lemia, kad didesniame mieste yra didesnis šilumos tiekimo sistemos naudotojų skaičius ir tai lemia mažesnę „šilumos ūkio išlaikymo“ dedamąją galutinėje kainoje. Pavyzdžiui, Utenoje ši dedamoji sausio mėnesį buvo 2,33 ct/kWh, kai tuo tarpu Lazdijų savivaldybėje – 7,71 ct/kWh (Visagine – 2,74 ct/kWh). Nors abi įmonės šilumos gamybai naudoja biokurą, tačiau įrenginių išlaikymo sąnaudos Lazdijuose tenka žymiai mažesniam vartotojų skaičiui ir tai didina galutinę šilumos kainą. Šilumos kainų nustatymo tvarką nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ir ji nuosekliai tikrina visus dokumentus bei skaičiavimus. Leistinas pelnas, įskaičiuojamas į šilumos kainas, yra susietas tik su veikloje naudojamo turto verte, tad nuo klimato nepriklauso. 

Kas toliau?   Praeis neįprastai šaltas sausis ir vasaris, šildymo sąskaitos butui nukris iki 1-2 EUR už parą ir ažiotažas greičiausiai baigsis. Akivaizdu, kad šilumos vieneto kainų mažinimui galimybių daug nėra, nes pigiau ir naudingiau valstybei šilumą gaminti kitaip negu iš vietinio ir atsinaujinančio biokuro ar atliekų, tiesiog nėra. Šilumos kainą galėtų mažinti didesnis prisijungiančių vartotojų skaičius (ypač iki šiol naudojančių importuojamas gamtines dujas) arba valstybės (ES) tikslinės dotacijos šilumos ūkio modernizavimui ir plėtrai. Gal tai būtų pigiau negu didžiulės išlaidos šildymo kompensacijoms. Realiausias kelias šildymo sąskaitų mažinimui – didesnė ar mažesnė pastatų renovacija, tačiau tam reikia naujų ir veiksmingų

Visas straipsnis