Jautrumo kupinas susitikimas Visagine.
Laikas bėga nepaprastai greitai. Atrodo, dar visai neseniai Visagino socialinės dirbtuvės tik pradėjo savo kelią – su nerimu, neaiškumu, daugybe klausimų ir begaline atsakomybe. O šiandien – jau beveik metai veiklos, kupinos širdį liečiančių akimirkų, augimo, draugystės ir net mažų stebuklų.
Kai viskas prasidėjo, daugelis nežinojo, ko tikėtis. Kas tai per veikla? Kaip reikės viską organizuoti, susikalbėti, sukurti vietą, kurioje žmonės su psichosocialine ar intelekto negalia jaustųsi ne tik saugūs, bet ir reikalingi, girdimi, pastebimi?
Šiandien matome profesionalią, darbui atsidavusią komandą. Matome žmones, kurie su šviesa akyse eina į dirbtuves – ne tik atlikti užduočių, bet išreikšti save, atrasti savyje kūrėją. Kurti rankomis, širdimi, būti kartu, augti. Čia gimsta tikros istorijos – apie pirmą kartą pasakytą nuomonę, apie šypseną, kurią drąsiai dovanoji kitam, apie žmogų, kuris yra vertas pasitikėjimo ir atranda: aš galiu. Aš esu svarbus.
Šiltas ir jaukus susitikimas su Visagino meru bei kitais Visagino bendruomenės nariais dar kartą parodė, kokia reikšminga ši veikla visam miestui ir kaip svarbu palaikyti ir suprasti kitą žmogų. Buvo dalijamasi įspūdžiais, pasakojama apie iššūkius ir pergales, o svarbiausia – apie žmones, kurie kasdien čia ateina ieškoti ne tik veiklos, bet ir savo vietos pasaulyje.
Tekstas ir nuotraukos: Tamara Gaivoronskaja ir Visagino šeimos ir vaiko gerovės centras
