{"id":1366,"date":"2025-06-09T10:30:03","date_gmt":"2025-06-09T10:30:03","guid":{"rendered":""},"modified":"-0001-11-30T00:00:00","modified_gmt":"-0001-11-30T00:00:00","slug":"","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/visnews.lt\/?p=1366","title":{"rendered":"Kas nutinka, kai ner\u016b\u0161iuojame vaist\u0173 \u2013 cheminiai p\u0117dsakai k\u0117sinasi \u012f po\u017eeminius vandenis"},"content":{"rendered":"
\"\u041d\u043e\u0432\u043e\u0441\u0442\u043d\u043e\u0435<\/a><\/p>\n

Neatsakingas elgesys su gamta bumerangu gr\u012f\u017eta m\u016bs\u0173 sveikatai. 2004 metais Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je pirm\u0105 kart\u0105 nustatyti antidepresanto \u201eProzac\u201c p\u0117dsakai geriamajame vandenyje. Tuomet atrod\u0117, kad problema \u2013 toli nuo m\u016bs\u0173. Ta\u010diau po dviej\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 \u012fvairi\u0173 vaist\u0173 p\u0117dsak\u0173 jau randame ir Lietuvos vandenyse. Mokslininkai, r\u016b\u0161iavimo specialistai ir farmacininkai skuba \u012fsp\u0117ti visuomen\u0119 \u2013 jei situacija nesikeis, pasekm\u0117s gali b\u016bti nenusp\u0117jamos. <\/strong><\/p>\n

2024-aisiais pagal nauj\u0105j\u0105 Valstybin\u0119 aplinkos monitoringo program\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 matuoti vaistini\u0173 med\u017eiag\u0173 liku\u010di\u0173 p\u0117dsakai po\u017eeminiame vandenyje. Keliose tyrimo vietose aptikta \u012fvairi\u0173 vaist\u0173 p\u0117dsak\u0173. Pavyzd\u017eiui, \u0161alia Karioti\u0161ki\u0173 s\u0105vartyno nustatyta ibuprofeno mikrodaleli\u0173, o Vilniaus valymo \u012frengini\u0173 aplinkoje \u2013 diklofenako.<\/p>\n

Gamintoj\u0173 ir importuotoj\u0173 asociacijos \u201eGamtos ateitis\u201c vie\u0161inimo ir marketingo vadov\u0117 Diana Ramanauskait\u0117 sako, kad \u017emon\u0117ms vis dar tr\u016bksta s\u0105moningumo. Nepanaudoti ar pasen\u0119 vaistai da\u017enai keliauja tiesiai \u012f buitini\u0173 \u0161iuk\u0161li\u0173 konteiner\u012f, su visomis pakuot\u0117mis i\u0161metami \u012f pakuo\u010di\u0173 konteinerius ar net i\u0161pilami \u012f kanalizacij\u0105.<\/p>\n

Gali pasirodyti \u2013 kas \u010dia nutiks, jei i\u0161pilsime sen\u0105 vaist\u0105 \u012f kanalizacij\u0105. Ta\u010diau jei taip m\u0105sto dauguma, \u012fvairi\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 koncentracija m\u016bs\u0173 aplinkoje kaupiasi. Taip per laik\u0105 galime u\u017eter\u0161ti ir vanden\u012f, kur\u012f geriame, ir dirv\u0105, kurioje auginame dar\u017eoves\u2013 persp\u0117ja mokslininkai.<\/p>\n

Ma\u017eos dalel\u0117s prasmunka pro valymo \u012frenginius <\/strong><\/p>\n

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomoksl\u0173 fakulteto profesorius Albinas \u017dilinskas sako, kad vaist\u0173 mikrodalel\u0117s yra smulkios ir atsparios aplinkos poveikiui. Net valymo \u012frenginiai nepaj\u0117gia j\u0173 visi\u0161kai i\u0161filtruoti.<\/p>\n

\u201eBlogiausia, kai \u017emon\u0117s i\u0161pila vaistus \u012f kanalizacij\u0105. Dalis vaisto praeina pro valymo \u012frenginius ir veikliosios med\u017eiagos p\u0117dsakai patenka \u012f nat\u016bralius telkinius \u2013 upes. Pakeliui ta veiklioji med\u017eiaga gali pakenkti vandenyje esan\u010diai florai ir faunai. Dar prie\u0161 dvi de\u0161imtis met\u0173 anglai nustat\u0117, kad j\u0173 upi\u0173 ir e\u017eer\u0173 vandenyje yra nedidel\u0117 koncentracija vaisto \u201eProzac\u201c. Ir Lietuvoje nuo toki\u0173 problem\u0173 nesame apsaugoti\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f mokslininkas.<\/p>\n

Mokslininkai tiria, kaip did\u0117janti vaistini\u0173 preparat\u0173 koncentracija aplinkoje veikia faun\u0105, flor\u0105 ir m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 sveikat\u0105. Ta\u010diau prof. A. \u017dilinskas sako, kad niekas ne\u017eino, kaip tai atsilieps ilguoju periodu.<\/p>\n

\u201ePavojingiausios med\u017eiagos \u2013 antibiotikai, toliau \u2013 raminantys ir psichik\u0105 veikiantys vaistai. Ta\u010diau rimtai \u017ei\u016br\u0117ti reik\u0117t\u0173 \u012f visus cheminius preparatus. Toks tirpalas kaip aki\u0173 la\u0161ai gali atrodyti visi\u0161kai nekaltas, ta\u010diau \u012f j\u012f kartais dedama gyvsidabrio. Mums nuolat i\u0161pilant \u012fvairius preparatus \u012f aplink\u0105 \u2013 koncentracija kaupiasi. La\u0161as po la\u0161o, ir galime padaryti akivaizd\u017ei\u0105 \u017eal\u0105\u201c, \u2013 sako\u00a0 prof. A. \u017dilinskas.<\/p>\n

Jis pabr\u0117\u017eia, kad kita didel\u0117 problema yra plastikas, kurio dalis gamt\u0105 taip pat pasiekia su vaist\u0173 pakuot\u0117mis.\u00a0<\/p>\n

\u201eLaukiniams pauk\u0161\u010diams jau nustatoma liga, vadinama plastikoze. Jie prisilesa ma\u017e\u0173 plastiko daleli\u0173 ir suserga.\u00a0 O \u0161tai mikroplastiko jau randame visur \u2013 net \u017emoni\u0173 organizme. Kol kas n\u0117ra tiesiogini\u0173 \u012frodym\u0173, kad tai daro \u017eal\u0105 sveikatai. Tik laikui b\u0117gant pamatysime, koks yra tikrasis poveikis\u201c, \u2013 sako prof. A. \u017dilinskas.\u00a0<\/p>\n

Kai toks poveikis taps akivaizdus, bus per v\u0117lu m\u0105styti apie r\u016b\u0161iavim\u0105, tad tai daryti reik\u0117t\u0173 dabar \u2013 \u012fsp\u0117ja mokslininkas.<\/p>\n

Kur d\u0117ti pasenusius vaistus ir j\u0173 pakuotes?<\/strong><\/p>\n

Vis d\u0117lto galime suma\u017einti gamtai ir sau keliam\u0105 pavoj\u0173 tinkamai r\u016b\u0161iuodami ir utilizuodami vaistinius preparatus. Asociacijos \u201eGamtos ateitis\u201c vie\u0161inimo ir marketingo vadov\u0117 Diana Ramanauskait\u0117 ai\u0161kina, kaip teisingai atsikratyti vaist\u0173 atliekomis.<\/p>\n

\u201eVis\u0173 pirma atskirkime vaistus nuo maisto papild\u0173. Maisto papildai keliauja \u012f buitini\u0173 \u0161iuk\u0161li\u0173 konteiner\u012f, o vaistai tur\u0117t\u0173 b\u016bti priduoti \u012f vaistin\u0119. Vaistininkai priima visus receptinius, nereceptinius ir net veterinarinius vaistus ir i\u0161siun\u010dia juos saugiai utilizuoti. O visos kitos atliekos r\u016b\u0161iuojamos \u012fprastai \u2013 popierin\u0117 pakuot\u0117 keliauja \u012f popieriaus konteiner\u012f. Plastikiniai buteliuk\u0173 kam\u0161teliai, patys buteliukai, plastikiniai table\u010di\u0173 lapeliai metami \u012f plastiko konteiner\u012f, stiklo buteliukai \u2013 \u012f stiklo. Buteliuk\u0173 plauti nereikia, ta\u010diau turi jose neturi b\u016bti likusi\u0173 skys\u010di\u0173\u201c, \u2013 sako D. Ramanauskait\u0117.\u00a0<\/p>\n

Nors jau kuris laikas specialistai ragina vaistus atsakingai utilizuoti, \u201eEurovaistin\u0117s\u201c vaistininkas Mindaugas Rutal\u0117 sako, kad ne visi skuba tai daryti.<\/p>\n

\u201eKiek pastebiu, da\u017eniau vaistus atne\u0161a jaunesni \u017emon\u0117s. Gal jie labiau domisi aplinkosauga, ekologija, tvarumu. Vyresni turb\u016bt nelabai suinteresuoti ir da\u017enai paprastumo d\u0117lei utilizuoja su \u0161iuk\u0161l\u0117mis. Ta\u010diau galiu pasid\u017eiaugti, kad daug\u0117ja \u017emoni\u0173, kurie ne i\u0161meta, o elgiasi atsakingai\u201c, \u2013 sako vaistininkas.<\/p>\n

Kad nepakenktume sau ir kitiems<\/strong><\/p>\n

Anot M. Rutal\u0117s, da\u017enai \u012f vaistin\u0119 pristatomi nebaigti gerti antibiotikai. Vaistininkas \u012fsp\u0117ja, kad neatsakingas medikament\u0173 vartojimas ne tik kenkia gamtai, bet ir gali lemti atsparum\u0105 ligoms.<\/p>\n

\u201eDa\u017enai \u017emon\u0117s atne\u0161a nebaigtus vartoti antibiotikus. Matyt, nebaigia gerti vaist\u0173 kurso. Jei kalbame apie antibakterinius, prie\u0161grybelinius, antivirusinius vaistus, tai labai svarbu kurs\u0105 baigti iki galo. Neracionaliai naudojami tokie vaistai ne tik ter\u0161ia gamt\u0105, bet\u00a0 ir padaro mikroorganizmus atsparius gydymui\u201c, \u2013 \u012fsp\u0117ja vaistininkas.<\/p>\n

Jis priduria, kad \u017emon\u0117s vis dar ne\u017eino, k\u0105 galima i\u0161mesti, o k\u0105 b\u016btina pristatyti \u012f vaistin\u0119. Vaistininkams da\u017enai atne\u0161ama medicinini\u0173 priemoni\u0173, kuri\u0173 vieta \u2013 buitini\u0173 \u0161iuk\u0161li\u0173 konteineryje.<\/p>\n

\u201eMums atne\u0161a toki\u0173 \u012fdomi\u0173 dalyk\u0173 kaip n\u0117\u0161tumo testai, medicinin\u0117s kauk\u0117s, vienkartin\u0117s pir\u0161tin\u0117s. \u0160ios atliekos tur\u0117t\u0173 b\u016bti metamos \u012f buitini\u0173 atliek\u0173 konteinerius \u2013 jos n\u0117ra tinkamos perdirbimui ir yra pavojingos\u201c, \u2013 sako M. Rutal\u0117.<\/p>\n

Neatsakingai r\u016b\u0161iuojamos medicinin\u0117s atliekos gali su\u017eeisti ne tik gyv\u016bnus, bet ir atliek\u0173 r\u016b\u0161iavimo ceche dirban\u010dius \u017emones \u2013 sako asociacijos \u201eGamtos ateitis\u201c vie\u0161inimo ir marketingo vadov\u0117.<\/p>\n

\u201eDa\u017enas atvejis \u2013 \u017emon\u0117s i\u0161meta \u0161virk\u0161tus kartu su adatomis. I\u0161mestos \u012f plastiko konteiner\u012f jos gali patekti ant r\u016b\u0161iavimo takelio ir su\u017eeisti darbuotoj\u0105. Jei atsikratoma su buitin\u0117mis atliekomis, adatos ir kiti a\u0161tr\u016bs daiktai gali su\u017eeisti s\u0105vartynuose besilankan\u010dius gyv\u016bnus. O sugalvojus nuleisti adat\u0105 \u012f kanalizacij\u0105, ji gali praeiti pro valymo \u012frenginius ir atsidurti up\u0117je, kurioje patys vasar\u0105 maudom\u0117s\u201c, \u2013 atliek\u0173 keli\u0105 ai\u0161kina D. Ramanauskait\u0117.<\/p>\n

Tad a\u0161trias, smailias buityje susidaran\u010dias medicinines atliekas, prie\u0161 metant \u012f buitini\u0173 atliek\u0173 konteiner\u012f, patariama \u012fd\u0117ti \u012f tvirt\u0105 talp\u0105. Daugiau informacijos apie atliek\u0173 r\u016b\u0161iavim\u0105 galite rasti \u010dia: https:\/\/gamtosateitis.lt\/rusiavimo-abc\/<\/a><\/p>\n

Informacija ir vizualin\u0117 med\u017eiaga: gamintoj\u0173 ir importuotoj\u0173 asociacija \u201eGamtos ateitis”<\/em><\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Neatsakingas elgesys su gamta bumerangu gr\u012f\u017eta m\u016bs\u0173 sveikatai. 2004 metais Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je pirm\u0105 kart\u0105 nustatyti antidepresanto \u201eProzac\u201c p\u0117dsakai geriamajame vandenyje. Tuomet atrod\u0117, kad problema \u2013 toli nuo m\u016bs\u0173. Ta\u010diau po dviej\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 \u012fvairi\u0173 vaist\u0173 p\u0117dsak\u0173 jau randame ir Lietuvos vandenyse. Mokslininkai, r\u016b\u0161iavimo specialistai ir farmacininkai skuba \u012fsp\u0117ti visuomen\u0119 \u2013 jei situacija nesikeis, pasekm\u0117s gali b\u016bti…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1367,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"class_list":["post-1366","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-visaginas-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/visnews.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1366","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/visnews.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/visnews.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/visnews.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/visnews.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1366"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/visnews.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1366\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/visnews.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1367"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/visnews.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1366"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/visnews.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1366"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/visnews.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1366"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}